Šiuolaikinė architektūra ieško medžiagų, kurios suderintų estetiką su ilgaamžiškumu, todėl degintos medienos fasadas tampa vienu populiariausių šių dienų pasirinkimų – tai paviršius, kuriame susilieja tekstūros gylis, subtilus tonų žaismas ir atsparumas aplinkos veiksniams.
Degintos medienos fasadai kuria rafinuotą, vientisą pastato siluetą, o kartu pasižymi ilgaamžiškumu ir paprasta priežiūra – savybėmis, kurios svarbios tiek moderniems būstams, tiek išskirtinio dizaino projektams.
Šiame gide aptarsime, kuo deginta mediena išsiskiria nuo kitų apdailos sprendimų, kaip ji atrodo skirtinguose architektūriniuose kontekstuose ir į ką verta atkreipti dėmesį renkantis ją savo fasadui.
Degintos medienos technologija turi gilią istoriją. XVIII a. Japonijoje atsiradęs Yakisugi (dažnai vadinamas Shou Sugi Ban) metodas buvo sukurtas siekiant natūraliai konservuoti japoninį kedrą. Vėliau pastebėta, kad kontroliuotas paviršiaus deginimas sutvirtina medieną, sumažina jos vandens įgeriamumą ir sukuria natūralų barjerą nuo mikroorganizmų. Tai buvo technologija, kurioje ugnis veikė kaip apsaugos, o ne naikinimo įrankis.
Ši tradicija išliko, tačiau jos interpretacija pasikeitė. Šiuolaikinėje architektūroje deginta mediena fasadui tapo aukštos klasės pasirinkimu dėl savo išskirtinių savybių:
kuriuos sunku pasiekti kitomis medienos apdailomis. Ugnies suformuojama tekstūra dabar suvokiama kaip estetinis akcentas, sukuriantis prabangos ir natūralumo jausmą.
Moderni gamyba paveldėjo istorinius principus, tačiau juos patobulino. Šiais laikais deginimo intensyvumas yra tiksliai kontroliuojamas, todėl mediena vienodai nudeginama, o to paskoje paviršius tampa estetiškai nuoseklus. Tai senas amatas, pritaikytas XXI a. architektūrai: natūralus, išraiškingas ir patikimas.
Deginimo procesą sudaro 4 pagrindiniai etapai:
Jei norite įvertinti tekstūrą gyvai, galite užsisakyti degintos medienos pavyzdžius.
Kai kurie architektūros ir dizaino srities tyrimai rodo, kad tradicinė japoniška Shou Sugi Ban medienos deginimo technika gali turėti teigiamą poveikį medienos paviršiaus savybėms. 2021 m. žurnale Journal of Aesthetics Design and Art Management publikuotame tyrime nurodoma, kad paviršinis medienos deginimas gali sumažinti drėgmės įgeriamumą ir apsunkinti biologinių veiksnių poveikį, nenaudojant cheminių priedų.
Architektūroje deginta mediena pasirenkama fasadams ir dėl vizualinio išskirtinumo. Medienos deginimas išryškina natūralų medžio raštą: kiekviena lenta tampa unikali, bet bendra fasado kompozicija išlieka vientisa.
Deginta mediena pasižymi plačiu tonų spektru: nuo giliai juodos iki švelniai baltos ar visiškai natūralios:
Tvarumo, estetikos ir funkcijos balansas – būtent tai apibūdina degintos medienos apdailą bei leidžia šiai technikai atrasti vietą moderniuose projektuose.
Šaltinis: Understanding wood finishing using the Japanese wood burning technique (Shou Sugi Ban) in architecture. (2021). Journal of Aesthetics Design and Art Management. https://doi.org/10.58982/jadam.v1i1.100
| Eglė | |
| Privalumai | Trūkumai |
| Pasižymi lengva, subtilia tekstūra, raštas nėra tamsus ir ryškus. | Mažiau atspari drėgmei nei maumedis. |
| Paviršius tolygus, spalvos tonas labiau nuosaikus. | Mažesnis tankis ir didesni matmenų pokyčiai esant drėgmei. |
| Ekonomiškesnis pasirinkimas dėl mažesnės medienos kainos, todėl dažniausiai pasirenkamos didesniems fasadams. | Minkštesnė mediena, todėl lengviau pažeidžiama mechaniniu būdu. |
| Maumedis | |
| Privalumai | Trūkumai |
| Tankus, natūraliai atsparus ir tvirtas. | Kietesnė mediena, todėl sudėtingesnis fasado montavimas. |
| Tai mediena pastatams, kuriuos reikia saugoti nuo intensyvių klimatinių sąlygų, pavyzdžiui, puikiai tinka drėgname ar atšiauriame klimate. | Aukštesnė kaina, lyginant su eglės ar pušies degintomis dailylentėmis, todėl dideliems fasadams gali būti mažiau ekonomiškas pasirinkimas. |
| Deginant susiformuoja labai ryškus, giliai tekstūruotas paviršius. | |
Tinkamai parinkta žaliava yra fasado kokybės pagrindas, tad renkantis medienos rūšį verta vertinti ne tik estetiką, bet ir natūralią medienos struktūrą – tankį, sakingumą, paviršiaus raštą. Svarbiausia pasirinkti rūšį, kuri harmoningai dera su projekto architektūra ir aplinka bei atitinka Jūsų biudžetą.

Alyvavimas yra svarbiausia degintos medienos fasado priežiūros dalis. Rekomenduojame paviršių atnaujinti kas 5-7 metus, tai padeda išlaikyti vientisą toną ir stabilų paviršių. Alyva su UV filtru apsaugo nuo intensyvios saulės, leidžia spalvai bręsti tolygiai ir išlaikyti gylį. Šviesesniems tonams alyvavimas reikalingas šiek tiek dažniau.
Tikslus priežiūros intervalas visada priklauso nuo aplinkos: atviroje vietoje, kur daug vėjo, aukštas saulės ir drėgmės poveikis, priežiūros reikės daugiau, o pastato nišose ar pavėsyje – mažiau.
Nors deginta mediena pasižymi sumažintu vandens įgeriamumu, venkite nuolatinio sąlyčio su vandeniu:
Kaip ir geras vynas, deginta mediena bręsta su charakteriu. Laikui bėgant fasade pastebėsite subtilius spalvos pokyčius, kurie suteikia projektui dar daugiau šarmo ir autentiškumo.
Degintos medienos fasado ilgaamžiškumas prasideda nuo kokybiškai sumontuoto fasado karkaso. Degintos medienos dailylentės turi būti montuojamos ant stabilaus, ventiliuojamo medinių tašelių karkaso, kuris leidžia medienai natūraliai „kvėpuoti“ ir užtikrina ilgalaikį paviršiaus stabilumą.
Rekomenduojami tašeliai:
Vertikalioms dailylentėms naudojamas dvigubas karkasas: pirmas tašeliai montuojami vertikaliai, antrai – horizontaliai. Tai užtikrina teisingą vandens nutekėjimą ir ventiliaciją.
Naudokite tik korozijai atsparius tvirtinimo elementus:
Tankesnėms rūšims, pavyzdžiui, maumedžiui, prieš sukant sraigtus rekomenduojama pragręžti angas, kad sumažėtų įskilimų rizika.
Visus pjūvius ir kraštus būtina kruopščiai padengti alyva, nes nealyvavus tai tampa jautriausia fasado vieta dėl didžiausio sugeriamo drėgmės kiekio. Geriausia galus alyvuoti naudojant mažą volelį, kad nebūtų nubėgimų.
Mechaniniai pažeidimai (įbrėžimai) – tai natūrali degintos medienos fasado eksploatacijos dalis. Juos galima paprastai sutaisyti, tačiau svarbiausia elgtis subtiliai. Nerekomenduojame naudoti plataus teptuko ar alyvuoti viso paviršiaus, nes taip galite sukurti nelygų, vizualiai pastebimą sluoksnį, dėmes.
Pažeistą vietą apdorokite mažu, minkštu teptuku, užtepdami minimalų kiekį alyvos tik ant pažeistos vietos. Iš karto po užtepimo perteklių švelniai nubraukite mikropluošto šluoste, kad paviršius išliktų vientisas, o spalvos perėjimas būtų nematomas ir neliktų dėmių.
Toks lokalus koregavimas leidžia išsaugoti dailylentės paviršių tvarkingą ir vizualiai vientisą.
Degintos medienos gamintojai gali atrodyti panašūs, tačiau realybėje gali būti tarp jų dideli skirtumai. Galutinio produkto kokybę lemia ne tik deginimo technika, bet ir visa paslaugos teikimo grandinė: nuo žaliavos atrankos iki konsultavimo ir montavimo rekomendacijų. Pasirinkus tinkamą partnerį, fasadas išliks stabilus, estetiškas ir patikimas ilgus metus.
Ne visi gamintojai dirba su tomis pačiomis medienos klasėmis. Skiriasi:
žaliavos kilmė ir kokybė – iš kur atkeliauja žaliava ir ar ji yra kokybiška,
Tai esminis skirtumas tarp gamintojų. Skiriasi:
deginimo intensyvumas – „apdeginimas” nesuteikia dailylentėms atsparumo aplinkos veiksniams,
degimo gylio vienodumas – ar nėra perdegusių vietų (pvz., špuntuose).,
Profesionalūs degintojai dirba su tiksliai kontroliuojama deginimo įranga ir žino, kaip skirtingos rūšys reaguoja į ugnį. Kai kuriais atvejais pigesnės alternatyvos gali būti degintos netolygiai ar nepakankamai giliai, to pasekoje, paviršius neįgauna apsauginio sluoksnio.
Ne visi gamintojai skiria vienodą dėmesį šiam etapui. Skiriasi:
šukavimo kruopštumas – nepakankamai nušukuotas anglies sluoksnis gali pradėti byrėti,
naudojamos alyvos ir jų kokybė bei padengiamumas – per mažu sluoksniu padengtos degintos dailylentės greičiau išblunka ar praranda intensyvumą.
Patikimas partneris ne tik parduoda produktą. Jis:
įvertina projektą ir aplinkos sąlygas,
rekomenduoja tinkamą medienos rūšį, spalvą ir profilį,
prireikus pateikia montavimo ir priežiūros rekomendacijas.
Pigiau dirbantys gamintojai dažnai taupo ten, kur taupyti negalima – žaliavai, trumpindami procesą ar kokybės kontrolėje.
Apie mūsų procesą, žaliavos atranką ir kokybės kontrolę skaitykite puslapyje kaip gaminame degintą medieną.
Medeksa ne tik gamina aukštos kokybės degintą medieną, bet ir konsultuoja bei padeda išgryninti viziją, suderinti estetiką su techniniais reikalavimais ir pasirinkti sprendimą, kuris atitinka Jūsų viziją.
Susisiekite su mumis ir padėsime išsirinkti tai, kas tinka būtent Jūsų namams, stiliui ir aplinkai.
Dalintis
Taip, degintos medienos spalva laikui bėgant subtiliai šviesėja. Pavėsyje šviesėjimas vyksta lėčiau nei saulėtose pusėse. Reguliarus alyvavimas (kas 5–7 metus) padeda išlaikyti pirminę spalvą.
Pušis, eglė ir maumedis gali sakuotis, ypač esant šilumai, tačiau deginimas sumažina šią riziką, nes paviršiniai sakų maišeliai yra išdeginami.
Degintos medienos fasado kaina priklauso nuo medienos rūšies bei profilių, tačiau prasideda nuo 22 eur + PVM.
Ekonomiškiausi variantai yra iš pušies ir eglės, o maumedis priklauso aukštesnės kainos segmentui.
Užpilde mūsų kainos skaičiuoklę galite sužinoti reikiamą medžiagų kiekį ir gauti individualų pasiūlymą.
Pažeistą vietą alyvuokite tik lokaliai - naudokite mažą teptuką, užtepkite minimalų kiekį ir iš karto nubraukite perteklių mikropluošto šluoste. Taip išvengsite dėmių ir išlaikysite vientisą fasado spalvą.