Renkantis medieną fasadui, terasai, tvorai ar interjero apdailai, svarbu įvertinti ne tik jos išvaizdą, bet ir atsparumą drėgmei, temperatūros pokyčiams, UV spinduliams bei biologiniams pažeidimams. Lauko sąlygomis neapdorota mediena natūraliai plečiasi, traukiasi, pilkėja, o ilgai veikiama drėgmės gali pradėti pūti ar deformuotis.
Dvi dažnai pasirenkamos alternatyvos yra termo mediena ir deginta mediena. Nors abiem atvejais naudojamas šiluminis poveikis, tai nėra tas pats apdorojimo būdas. Termo medienos savybės pakeičiamos per visą jos skerspjūvį, o degintos medienos atveju pagrindiniai pokyčiai vyksta paviršiuje. Dėl to skiriasi jų stabilumas, išvaizda, priežiūra ir tinkamiausios naudojimo sritys.
Deginta mediena – tai mediena, kurios paviršius kontroliuojamai apdorojamas atvira liepsna. Ši technologija dažnai siejama su japonišku terminu Yakisugi arba Shou Sugi Ban.
Skirtingai nei termo medienos atveju, deginant pagrindiniai pokyčiai vyksta medienos paviršiuje. Kontroliuojamas deginimas suformuoja karbonizuotą sluoksnį, kuris suteikia medienai papildomą paviršiaus apsaugą ir išskirtinę išvaizdą.
Paviršius gali būti deginamas skirtingu intensyvumu. Vienu atveju paliekamas ryškus, giliai juodas anglies sluoksnis, kitu – paviršius šukuojamas šepečiais, pašalinant dalį suanglėjusio sluoksnio ir išryškinant natūralias medienos rieves. Vėliau mediena gali būti papildomai alyvuojama, kad būtų sustiprinta spalva ir apsauga nuo aplinkos poveikio.
Dėl to deginta mediena gali būti labai skirtingos išvaizdos – nuo švelniai rusvos iki sodriai grafitinės ar beveik juodos.
Didžiausias degintos medienos privalumas – išskirtinė išvaizda. Deginimas išryškina medžio tekstūrą ir leidžia išgauti spalvas nuo šiltai rudos iki sodriai grafitinės ar juodos.
Deginta mediena ypač tinkama ten, kur apdaila turi būti ne tik funkcionali, bet ir tapti svarbia pastato ar interjero dizaino dalimi.
Termo mediena, dar vadinama termomediena, gaminama kontroliuojamoje aplinkoje medieną veikiant aukšta temperatūra ir garais. Priklausomai nuo technologijos, apdorojimo temperatūra dažniausiai siekia apie 180–220 °C. Cheminiai impregnantai šiame procese nėra būtini.
Pirmiausia mediena išdžiovinama, tada kaitinama iki nustatytos temperatūros, o vėliau palaipsniui atvėsinama. Garai padeda kontroliuoti procesą ir sumažina medienos užsidegimo riziką.
Aukšta temperatūra pakeičia dalį medienos cheminės struktūros. Dėl to ji tampa mažiau higroskopiška, tai yra sugeria ir atiduoda mažiau drėgmės. Praktikoje tai reiškia, kad termo mediena mažiau brinksta, traukiasi ir deformuojasi keičiantis aplinkos sąlygoms.
Dažniausiai išskiriamos dvi termo medienos klasės. Thermo-S yra švelniau apdorota mediena, dažniau naudojama interjere, o Thermo-D apdorojama intensyviau ir pasižymi didesniu biologiniu atsparumu, todėl dažniau pasirenkama lauko darbams.
Pagrindinis termo medienos privalumas yra jos stabilumas. Kadangi mediena po terminio apdorojimo mažiau reaguoja į drėgmės pokyčius, ji tinkama vietoms, kuriose svarbu sumažinti deformacijų riziką.
Svarbu ir tai, kad terminis modifikavimas vyksta per visą medienos skerspjūvį. Todėl net paviršiui šiek tiek nusidėvėjus, pagrindinės medžiagos savybės išlieka tokios pačios.
| Kriterijus | Termo mediena | Deginta mediena |
|---|---|---|
| Apdorojimo principas | Aukšta temperatūra ir garai | Atvira liepsna |
| Poveikio gylis | Visas medienos skerspjūvis | Daugiausia paviršius |
| Matmenų stabilumas | Padidėjęs | Daugiausia priklauso nuo medienos rūšies |
| Drėgmės įgeriamumas | Sumažėjęs visoje medžiagoje | Labiausiai sumažinamas paviršiuje |
| Spalva | Tolygiai rusva | Nuo rudos iki grafitinės ar juodos |
| Tekstūra | Santūri, natūrali | Ryški, išraiškinga |
| Dažniausias naudojimas | Fasadai, terasos, pirtys, interjeras | Fasadai, tvoros, akcentinės sienos |
Abiejų tipų medienos ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo pasirinktos technologijos, bet ir nuo medienos rūšies, montavimo kokybės, konstrukcijos ventiliacijos, drėgmės poveikio bei priežiūros.
Termo mediena lauke paprastai išlieka stabilesnė nei neapdorota mediena, tačiau veikiama UV spindulių natūraliai pilkėja. Jei norima išsaugoti pradinį rusvą atspalvį, paviršių reikia periodiškai padengti UV apsaugą turinčia alyva ar kita tam skirta priemone.
Degintos medienos priežiūra priklauso nuo pasirinkto paviršiaus. Giliai karbonizuota mediena ir šepetuota bei alyvuota mediena dėvisi skirtingai, todėl vieno universalaus priežiūros intervalo nėra. Saulėtose ir lietaus veikiamose vietose apsauginį sluoksnį dažniausiai tenka atnaujinti dažniau nei po stogu ar mažiau veikiamuose fasaduose.
Abiem atvejais svarbu užtikrinti, kad mediena nebūtų nuolat veikiama stovinčio vandens ir galėtų tinkamai išdžiūti.
Deginta mediena dažniau pasirenkama tada, kai svarbi ne tik apsauga, bet ir išskirtinis architektūrinis rezultatas. Ji ypač tinka fasadams, tvoroms, pavėsinėms, lauko statiniams ir interjero akcentinėms sienoms.
Ryški medienos tekstūra ir tamsūs atspalviai leidžia degintą medieną naudoti kaip vieną pagrindinių pastato dizaino elementų, o ne tik kaip neutralią apdailos medžiagą.
Tiek termo, tiek degintos medienos kainą lemia medienos rūšis, lentų matmenys, profilis, apdorojimo lygis ir papildoma paviršiaus apdaila.
Termo medienos kainai įtakos turi pats terminio modifikavimo procesas, kuriam reikalinga specializuota įranga ir kontroliuojamos sąlygos. Degintos medienos savikainą gali didinti ne tik deginimas, bet ir šepetavimas, alyvavimas bei kiti rankinio apdirbimo etapai.
Todėl renkantis verta vertinti ne tik kvadratinio metro kainą, bet ir medžiagos paskirtį, priežiūros poreikį bei norimą galutinį rezultatą.
Termo mediena tinkamesnė, kai svarbiausia stabilumas, mažesnis drėgmės įgeriamumas ir vienoda natūralaus medžio išvaizda. Ji dažnai pasirenkama terasoms, ventiliuojamiems fasadams, pirtims, saunoms ir vidaus apdailai.
Tai praktiškas pasirinkimas ten, kur mediena reguliariai patiria drėgmės ir temperatūros pokyčius, o deformacijų riziką norima sumažinti.
Vieno universaliai geresnio pasirinkimo nėra. Termo mediena labiau tinka tada, kai prioritetas yra matmenų stabilumas, mažesnis drėgmės įgeriamumas ir tolygi natūrali išvaizda. Deginta mediena dažniau pasirenkama tada, kai norima išraiškingesnės tekstūros, tamsesnių atspalvių ir ryškaus architektūrinio charakterio.
Galutinis pasirinkimas turėtų priklausyti nuo naudojimo vietos, konstrukcinių sąlygų, norimos estetikos ir priežiūros galimybių. Renkantis degintą medieną verta atkreipti dėmesį ir į gamybos technologiją, naudojamą medienos rūšį bei galutinį paviršiaus apdirbimą. „Medeksa“ gamina degintą medieną fasadams, terasoms, tvoroms ir interjerui, todėl galima rinktis sprendimą pagal konkrečią projekto paskirtį, norimą tekstūrą ir atspalvį.
Dalintis
Peržiūrėti užsakymą
0Tarpinė suma
Mokesčiai ir pristatymo išlaidos apskaičiuojami suvedus pristatymo informaciją
Pranešimai